karviašūdis

kárviašūdis sm. (1), karviãšūdis (1) Pn žr. karvašūdis: Užmigusius lauke piemenis kiti piemenys kárviašūdžiais tepa Ds. Nusiėmė jis kepurę ir net išsižiojo: turima jo ne kepurė, o didelis, senas, da iš vasaros indžiūvęs karviašūdis LTR.